Dvigubas kryžius

Pirmą kartą dvigubas kryžius raitelio skyde buvo pavaizduotas 1386 m. Lenkijos karaliaus Jogailos antspaude. Iš pradžių jis buvo Jogailos, vėliau, kai jį perėmė kiti valdovo broliai ir įpėdiniai, tapo Jogailaičių dinastijos herbu. 

Kadangi dvigubas kryžius atsirado po Jogailos krikšto, tikėtina, kad jo simbolika buvo susijusi su šiuo reikšmingu įvykiu. Vakarų Europos heraldikoje panašus kryžius vadinamas patriarchaliniu Lotaringijos kryžiumi, jį naudoja arkivyskupai, o pats kryžius simbolizuoja krikštą.

Lietuvoje dvigubas kryžius dažniausiai vaizduotas valstybės herbe raitelio skyde. Iš pradžių jis rodė valdančiąją dinastiją. 1572 m. mirus Žygimantui Augustui, paskutiniam Jogailaičių dinastijos vyriškosios giminės palikuoniui, dvigubas kryžius išliko valstybės herbe.  Netekęs ryšio su dinastija, imtas vadinti tiesiog Vyčio kryžiumi. Dvigubas kryžius, kaip Jogailos, Jogailaičių simbolis, kartais naudotas ir savarankiškai arba junginyje su kitais simboliais. Vieną jį galima rasti pavaizduotą XIV a. pabaigos Lietuvos monetose, valdovo dvaro vėliavoje. Lenkijos karalius Jogaila jį buvo leidęs naudoti keliems Lenkijos miestams, taip pat Lietuvos sostinei Vilniui. Čia dvigubas kryžius papuošė šv. Kristoforo rankoje laikomą nugenėto medžio viršūnę.

Dvigubas kryžius ypač išpopuliarėjo XX a. pirmojoje pusėje, nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje. Šį kryžių kaip skiriamąjį ženklą ėmė naudoti Lietuvos kariuomenė, aviacija, kitos valstybės institucijos. Jis papuošė Lietuvos ordinus ir medalius, pareigybinius ženklus, tapo daugelio visuomeninių draugijų ir organizacijų atributu. 1919 m. dvigubas kryžius buvo pavadintas kryžiumi „Už Tėvynę“ ir tapo vienu aukščiausių valstybės apdovanojimų. 1920 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento įsaku kryžius „Už Tėvynę“ buvo pavadintas Vyčio Kryžiumi.