Gediminaičių stulpai

Gediminaičių stulpai nuo 1397 m. buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbas. Manoma, kad panašų ženklą galėjo turėti Vytauto tėvas Kęstutis. 

Po Vytauto mirties stulpus perėmė Žygimantas Kęstutaitis. Iš pradžių šis herbas reprezentavo Kęstutaičius, o nuo XVI a., kai Lietuvoje jį ėmė naudoti ir Lenkijos karaliaus Jogailos įpėdiniai, šie stulpai tapo visos Gediminaičių dinastijos simboliu.

Tai bene labiausiai legendomis apipintas herbas. XVI a. pradžioje Lietuvos metraštininkai herbo figūrą pavadino stulpais ir priskyrė legendiniam Gediminaičių dinastijos pradininkui Palemonui, atkeliavusiam į Lietuvą iš Italijos. Teodoras Narbutas XIX a. pirmojoje pusėje šį ženklą pavadino Gedimino stulpais, nes manė, kad jį pradėjo naudoti didysis kunigaikštis Gediminas. XX a. pirmojoje pusėje stulpai vadinti stiebų vartais ir kitaip. Šiuo metu nusistovėjęs neutralesnis Gediminaičių stulpų vardas.

Jie vaizduoti XIV a. ir vėlesnėse Lietuvos monetose, kunigaikščio Vytauto pulkų, dalyvavusių Žalgirio mūšyje, vėliavose, XV–XVI a. bažnyčios reikmenyse, dovanotuose Vilniaus katedrai, XV a. Lietuvos pranciškonų ir 1581–1795 m. valstybės didžiuosiuose antspauduose, knygų grafikoje, Vilniaus auksakalių dirbiniuose. Kartu su Vytimi jie buvo išlieti ant XVI–XVII a. lietuviškų patrankų vamzdžių. Šiuo ženklu buvo puošiamos didžiojo kunigaikščio žirgų kamanos ir Lietuvos didiesiems kunigaikščiams priklausiusių valdų riboženkliai.

Gediminaičių stulpai ypač paplito XX a. pirmojoje pusėje, kai susikūrė nepriklausoma Lietuvos valstybė. Šį simbolį kaip skiriamąjį ženklą ėmė naudoti Lietuvos kariuomenė, aviacija, kitos valstybės institucijos. Jis papuošė Lietuvos ordinus ir medalius, pareigybinius ženklus, tapo daugelio visuomeninių draugijų ir organizacijų atributu.

 

Parengta pagal Dr. Vilmos Akmenytės-Ruzgienės surinktą informaciją.

Komentuoti

Visi komentarai yra peržiūrimi prieš paskelbimą.